Gėrio ir blogio pažinimas

“Gyvatė buvo gudresnė už visus žemės gyvūnus, kuriuos Viešpats Dievas sutvėrė. Ji tarė moteriai: „Ar tikrai Dievas pasakė: „Nevalgykite nuo visų sodo medžių“?“ Moteris atsakė gyvatei: „Mums leista valgyti sodo medžių vaisius, išskyrus vaisius medžio, kuris yra sodo viduryje. Dievas įsakė: „Nevalgykite nuo jo ir nelieskite jo, kad nemirtumėte.“ Gyvatė atsakė: „Nemirsite! Dievas žino, kad tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga.“ Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė. Tada atsivėrė abiejų akys ir jie suprato esą nuogi; juodu supynė figmedžio lapus ir pasidarė prijuostes. Dienai atvėsus, išgirdę Viešpaties Dievo, vaikščiojančio sode, balsą, Adomas ir jo žmona pasislėpė nuo Viešpaties Dievo veido tarp sodo medžių.” (Pr. 3:1-8).

Matome, kad Dievas pradžioje ribojo Adomui ir Ievai informaciją, daugeliui dalykų jų akys buvo užmerktos, daug ko jie nežinojo. Pavalgę pažinimo medžio vaisiaus, jų akiratis prasiplėtė. Jie sužinojo esą nuogi. Ar nuo to jie tapo laimingesni? Atsirado papildomų rūpesčių – reikėjo pasirūpinti drabužiais, o svarbiausia, tai sudarė kliūčių bendravimui su Dievu – išgirdę Jo balsą, jie nėjo pasitikti Dievo, o atvikščiai – nuo Jo pasislėpė. Tai ir buvo velnio tikslas.

Šiandien šis principas taip pat veikia. Juo daugiau krikščionis domisi įvykiais pasaulyje, skaito naujienas, semiasi žinių iš įvairių šaltinių – tuo labiau tolsta nuo Dievo. Jis pradeda gyventi tuo, kuo maitinasi. Užsiteršia protas ir širdis. Visko, ko reikia krikščioniui, yra surašyta Biblijoje. Jei ko trūksta, Dievas papildomai apreiškia. Mums nereikia pažinti blogio. Nes blogio pažinimas mūsų geresniais nedaro. Deja, dažnai tenka matyti, kai krikščionys daugiau laiko skiria pasaulio naujienoms, bei Biblijos skaitymui.

Štai ką sako karalius Saliamonas: “Aš atsidėjau visa širdimi išmintingai stebėti ir tyrinėti visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė vykdyti žmonių sūnums. Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas. Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti. Aš galvojau savo širdyje, kad esu gavęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo. Aš siekiau visa širdimi suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas. Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.” (Ekl. 1:13-18).

Verčiau prisiminkime apaštalo Pauliaus žodžius:

“Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje. Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga.” (Fil. 4:7-8).

“Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.” (Kol. 3:1-2).