Ar tu lauki Kristaus?

Ar mes norime, kad Kristus ateitų į mūsų gyvenimą? Dauguma tikinčiųjų tikriausiai atsakytų „taip, žinoma!“. Vis dėlto tai nėra paprastas klausimas. Paimkime vieną pavyzdį iš Biblijos.

„Judo karaliaus Ahazo, sūnaus Jotamo, sūnaus Uzijo, dienomis Sirijos karalius Recinas ir Izraelio karalius Pekachas, Remalijo sūnus, atžygiavo kovoti prieš Jeruzalę, bet neįstengė jos paimti. Kai Dovydo namams pranešė: „Sirija susidėjo su Efraimu“, karaliaus ir jo tautos širdis taip drebėjo, kaip nuo vėjo dreba miško medžiai. Viešpats tarė Izaijui: „Tu ir tavo sūnus Šear Jašubas eikite vandentiekio keliu, kuris veda į velėtojo lauką, pasitikti Ahazo prie aukštutinio tvenkinio. Tu jam sakyk: „Stebėk ir būk ramus; nebijok ir tavo širdis teneišsigąsta šitų dviejų smilkstančių nuodėgulių: nirštančio Sirijos karaliaus Recino ir Remalijo sūnaus. Kadangi Sirija, Efraimas ir Remalijo sūnus surengė prieš tave sąmokslą, galvodami: „Žygiuokime prieš Judą, išgąsdinkime jį, nugalėkime ir paskirkime karaliumi Tabeelio sūnų“, Viešpats Dievas taip sako: „Taip nebus ir tai neįvyks!“ (Izaj. 7:1-7).

Karalius Ahazas toli gražu nebuvo geras karalius. „Jis nedarė to, kas teisinga Viešpaties, jo Dievo, akyse, kaip darė jo tėvas Dovydas, bet vaikščiojo Izraelio karalių keliais, net leido savo sūnui eiti per ugnį, mėgdžiodamas bjaurystes pagonių“. (2 Kar. 16:2,3). Vis tik Dievas nutarė ištiesti jam pagalbos ranką. Iš esmės pats Viešpats šią situaciją ir sukūrė: „Tomis dienomis Viešpats pradėjo siųsti prieš Judą Sirijos karalių Reciną ir Remalijo sūnų Pekachą.“ (2 Kar. 15:37). Dievas ieškojo kelio į karaliaus Ahazo ir savo tautos širdis, sukurdamas pavojingą situaciją ir išgelbėdamas iš jos. Jis norėjo parodyti savo šlovę, savo gelbstinčią galią, kad tauta glaustųsi prie Jo, o ne ieškotų pagalbos pas asirus ar egiptiečius. Matydamas Ahazo svyravimus, Dievas netgi pasiūlo duoti ženklą, kad visos abejonės išsisklaidytų. „Viešpats toliau kalbėjo Ahazui: „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo iš požemio gilybių ar dangaus aukštybių.“ Ahazas atsakė: „Aš neprašysiu ir negundysiu Viešpaties.“ (Izaj. 7:10-12).

Kodėl Ahazas nepriėmė Viešpaties pasiūlymo? Juk žmogus, pakliuvęs į didelę bėdą, turėtų apsidžiaugti, kai Dievas siūlo išgelbėjimą ir netgi ženklą kaip patvirtinimą. Ahazo atsakymas atrodo gana kilnus, pamaldus – nevarginti Viešpaties, suprask, kad jis ir taip tiki.

Iš tiesų priežastis buvo visai kita. Ahazas turėjo SAVO planą. „Tada Ahazas siuntė pasiuntinius pas Asirijos karalių Tiglat Pileserą, sakydamas: „Aš esu tavo tarnas ir tavo sūnus. Ateik ir išgelbėk mane iš Sirijos ir Izraelio karalių rankų.“ Ahazas paėmė auksą ir sidabrą, kuriuos rado Viešpaties namuose ir karaliaus namų ižde, ir pasiuntė dovaną Asirijos karaliui.“ (2 Kar. 16:7,8). Šis planas jam atrodė geresnis, patikimesnis, galbūt dėl to, kad jis buvo labiau „apčiuopiamas“.

Taigi Ahazas nenorėjo artimų santykių su Dievu. Jis palaikė tam tikrą atstumą. Ahazas nenorėjo, kad Dievas ateitų į jo gyvenimą. Jis norėjo tvarkytis taip, kaip jam atrodė geriausia.

Tai būdinga daugumai krikščionių. Mes nustatome ribas, iki kurios Kristus gali pas mus ateiti. Paprastai kažką duoti, išgelbėti iš sunkios situacijos, išgydyti nuo ligos. Bet ne per daug arti. Kad tik mums nieko nereiktų keisti, kad niekas nejudintų mūsų susikurto savo pasaulėlio. Mes jį turime, ir jis yra mūsų. Kaip ir karalius Ahazas – jis puikiai suprato, kad artimi santykiai su Dievu pareikalaus tam tikrų pokyčių jo gyvenime, ko jis nenorėjo daryti. Jis norėjo būti pats sau šeimininkas, išsaugoti tą savo pasaulėlį.

Pamenu iš tarnybos kariuomenėje laikų, kai į dalinį atvažiuodavo aukštas viršininkas, koks nors generolas ar pan. Reikdavo pasiruošti, karininkai stengėsi pasirodyti iš kuo geresnės pusės. Būdavo tarsi kažkokia šventinė nuotaika. Tačiau jausdavosi ir įtampa. Ir nors visi dėdavosi besidžiaugią viršininko apsilankymu, tačiau viduje laukdavo, kada gi jis vėl išvyks ir bus galima atsipalaiduoti.

Panašiai ir krikščionys. Mes turime savo supratimus, savo pasaulėlį. Ir nors mes dedamės esą teisūs, širdyje suprantame, kad turime daug SAVO, kas neatitinka Dievo žodžio, ir nenorime su tuo SAVU atsisveikinti. Nes Kristaus atėjimas dažniausiai reiškia pokyčius, kurių mūsų kūnas nenori.

Pavyzdžiui: „Šventykloje Jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, karveliais ir prisėdusių pinigų keitėjų. Susukęs iš virvučių rimbą, Jis išvijo juos visus iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus ir išvartė stalus.“ (Jono 2:14,15). Išoriškai atrodė viskas gerai padaryta – iš kitų šalių atvykę žydai galėjo čia pat išsikeisti pinigus ir įsigyti paaukojimams atrinktus gyvulius be trūkumų, kaip reikalavo Įstatymas. (Na ir kas, kad brangiau, nei turguje). Bet Kristus sugriovė kunigų verslą. Dievas nepakenčia veidmainystės.

Fariziejai nenorėjo, kad Dievas ateitų į jų gyvenimą. „Jis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Jie stebėjo, ar Jis gydys šį šabo dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti.“ (Mork. 3:1.2). Jiems nerūpėjo Dievo stebuklai. Ir kitais atvejais jie paspęsdavo Kristui pinkles, kad galėtų jį atmesti. Kad nereiktų kažko atsisakyti, kas jiems buvo arti širdies. Jie suprato, kad Kristus buvo Dievo siųstas, bet nenorėjo Jo įsileisti į savo gyvenimą. Paprasčiausias būdas buvo surasti kažkokį neatitikimą Dievo žodžiui, ko jie uoliai ir siekė. Puikus sprendimas – suradai sau pasiteisinimą, ir gyveni toliau kaip gyvenęs, nieko nereikia keisti. Ir sąžinė rami. Na ir kas, kad šiek tiek kirba. Greit praeis, prie to priprantama.

Ne kartą teko stebėti, kaip krikščionys, išgirdę kažkokį liudijimą, kuris neatitinka jų interesų, iškart uždaro savo širdis. Geriau nieko nesiaiškinti. Tam jie, kaip ir fariziejai, turi savo „sabatą“, savo pasiteisinimą. „Ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir gerbia mane savo lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs.“ (Mat. 15:8). „Kodėl vadinate mane: „Viešpatie, Viešpatie“, o nedarote, ką sakau?“ (Luko 6:46).

Taigi, ar tu iš tiesų nori, kad Kristus ateitų į tavo gyvenimą? Ar tu pasiruošęs pokyčiams? Ar tu pasiruošęs leisti Jam karaliauti tavo širdyje? O gal tau tavo pasaulėlis per daug brangus, gal Jis tau reikalingas tik tavo problemų sprendimams?